Vanduo – pagrindinis gyvybės šaltinis, ne tik žmogui, bet ir augalui, todėl vasara, ypač jei ji pagailėjo lietaus, svarbu gausiai laistyti visus lauko augalus. Laistomas augalas gauna drėgmės ir maisto medžiagų, kurias šaknys pasisavina tik ištirpusias vandenyje.
Laistymas ar purškimas?
Nereikėtų augalų purškimo painioti su augalų laistymu. Purškimas tik sudrėkina antžeminę augalo dalį, tačiau pačioje dirvoje drėgmės trūksta. Ilgainiui taip drėkinami augalai ims vysti. Laistyti iš didelių ir masyvių indų nevertėtų, nes vanduo nespėja susigerti į dirvą, lieka balos. Jei iš didelių indų liesite neseniai pasodintą augalą – išplausite sėklas į paviršių. Geriausia laistyti augalus naudojant prietaisus su antgaliais, kurie formuoja smulkias vandens sroveles. Žemė pakankamai palieta, kai sudrėkinamas viršutinis 10 -15 centimetrų dirvos sluoksnis.
Tinkamas vanduo – gražūs augalai
Vertėtų įsidėmėti, tai kad vandentiekio vanduo augalams nėra pats tinkamiausias. Jame daug kalkių, o 
temperatūra per žema. Upės ar šulinio vanduo gali būti per kietas. Augalams tinkamiausias – lietaus ir tvenkinio vanduo. Lietaus vandenį galite rinkti specialiai tam skirtame rezervuare. Kas dvi ar tris dienas vandenį reikėtų perpilti į kitus indus arba rezervuarą laikyti uždaryta ir jį atidengti tik lietui lyjant, nes jame gali imti veistis uodai. Lietaus vanduo patinka ne tik lauko, bet ir kambario augalams, juo nesibaimindami galite lieti net lepiąsias orchidėjas.
Kaip išlaikyti drėgmę?
Dirvos mulčiavimas – nuo seno sodininkystėje naudojamas metodas, trukdantis veistis piktžolėms, saugantis dirvą nuo išdžiuvimo ir šalnų, o kartu papuošiantis gėlyną ar alpinariumą. Mulčiavimui naudojama šviežiai nupjauta žolė, nukritę lapai, medžių žievė, spygliai, durpės, riešutų kevalai. Mulčias užstoja šviesą, tai sulėtina vandens garavimo iš dirvos procesą, šitaip dirva apsaugoma nuo išdžiuvimo. Nepamirškite, kad organinis mulčias suaktyvina bakterijų veiklą ir taip sumažina azoto kiekį, todėl augalus būtų naudinga patręšti azotinėmis trąšomis. Taip pat, po lietaus patartina supurenti žemę, taip suardomi žemėje susidarę plyšiai, kuriais drėgmė garuoja iš gilesnių sluoksnių. Kadangi vejos neįmanoma supurenti, subadykite ją šakėmis.
Kada ir kaip laistyti?
Plonos, vandenį siurbiančios šaknys yra labiausiai nutolusios nuo augalo stiebo ar kamieno. Taigi, jeigu liesite tik prie augalo esančias šaknis, naudos nebus. Retkarčiais vanduo sunkiai geriasi į žemę, tokiu atveju reikėtų žemę subadyti. Laistyti sodo ir daržo augalus reikia vakare, kai sumažėja dienos karštis, į duobutes arba į gerai supurentą žemę prie kamieno, kad vanduo nenutekėtų, o susigertų į žemę.
- Vaismedžius laistykite sausą gegužę ir birželį.
- Nelaistykite sodo ar daržo augalų laistyti karštą dieną.
- Lengvose smėlingose žemėse šaknis suleidusiems augalams drėgmės reikia daugiau nei molingoje dirvoje. Sausu laikotarpiu juos liekite ir ryte, ir vakare.
- Prie pastatų sienų pasodintus augalus taip pat reikia laistyti dažniau, nes dalį drėgmės sugeria sienos, arba krituliai nepasiekia augalų.
- Tik pasodinti augalai ypač daug drėgmės reikalauja gegužės mėnesį. Karštomis dienomis juos reikėtų nupurkšti. Galima tai daryti net kelis kartus per dieną.
Vejos drėkinimas
Sausuoju periodu veją laistyti būtina, ypač kai dirva lengva. Ant vejos turėtų būti išliejama ne mažiau kaip 2-2,5 centimetrų vandens per savaitę. Toks vandens kiekis kompensuoja išgaruojančią iš dirvos drėgmę. Subrendusi veja laistoma retai, bet labai gausiai. Turi peršlapti visas maitinantis dirvos sluoksnis. Aišku, jeigu dažnai lyja, laistyti nereikia. Vis dėlto, per sausrą veja gali vietomis išdžiūti, todėl rudenį tas vietas reikės sodinti iš naujo.