Žalingiausi kenkėjai – vabzdžiai
Vaisinių ir uoginių augalų kenkėjais vadinami įvairūs gyviai, kurie pažeidžia vegetatyvinius ir generatyvinius augalo organus. Visiems vaismedžiams ir uogakrūmiams nuo pavasario iki rudens kenkia įvairių rūšių amarai ir blakutės. Kenkėjai siurbia augalų sultis, taip džiovindami augalo lapus ir ūglius, augalai pradeda nykti, derlius būna menkavertis. Be to, amarai platina virusines ligas. Štai maži nejudrūs kenkėjai su tankiu vaškiniu skydeliu – skydamariai, ypač išsekina užpultas šakelių ir liemenėlių vietas. Ypač daug žalos pridaro erkės, kurios tūno ant lapų, pumpuruose arba pažeidimų vietose iškilusiose pūslelėse. Jos suardo chlorofilą, dėl to anksčiau nukrenta augalo lapai. Prie kenkėjų taip pat prisideda ir drugiai: obelinė kandis, žiedinis ir neporinis verpikas. Būkite atidūs, jei yra palankios sąlygos jiems veistis, jie gali sunaikinti visus vaismedžių lapus. Vaisius niekais paverčia vaisėdžiai, o vakarais ir naktimis augalus gali apnikti minkštakūniai moliuskai, šliužai pjūkleliai. Būna sezonų, kai kenkėjai paplinta gausiai nei įprastai ir stipriai nusiaubia sodus. Vieni specialistai teigia, kad taip atsitinka dėl itin palankių klimato sąlygų, kitų nuomone – vaismedžių ir uogakrūmių kenkėjai paplinta tais metais, kai papiknaudžiavę cheminėmis priemonėmis, apnaikiname arba visiškai sunaikiname natūralius kenkėjų priešus – parazitus ir grobuonis. Parazitai ir grobuonys cheminiams prieparatams yra gerokai jautresni nei kenkėjai, todėl jiems žuvus vaisinių ir uoginių augalų kenkėjai gali netrukdomi daugintis ir naikinti Jūsų sodo vaismedžius ir uogakrūmius.
Ligos
Augalų ligomis vadinami įvairūs gyvybinių procesų – kvėpavimo, asimiliacijos ir kitokie sutrikimai. Ligų esama dvejopų – parazitinių ir neparazitinių. Parazitinių ligų sukėlėjai yra gyvi organizmai (grybai, bakterijos, virusai, mikoplazmos.) Štai neparazitines ligas sukelia nepalankios klimato sąlygos, netinkamas dirvožemis, įvairūs mechaniniai pažeidimai, piknaudžiavimas per didelėmis pesticidų ar trąšų dozėmis. Grybai – parazitai ir pusiau parazitai pažeidžia gyvąsias augalų dalis, sukelia augalų puvinius. Bakterijo,s patenkančios į augalus per žaizdas ar lapų akivarėlius, pūdo augalų audinius, augina auglius. Virusai – smulkiausi mikroorganizmai dauginasi gyvose ląstelėse. Iš vieno augalo į kitą pernešami padargais ir įrankiais. Juos taip pat platina ir sodo kenkėjai: amarai, blakutės, erkės. Mikoplazmos augalus pažeidžia panašiai kaip virusai – platinamos vabzdžių.
Dažniausiai pasitaikančios vaismedžių ir uogakrūmių ligos
Rauplės – obelų ir kriaušių grybinė liga, dažna lietinga pavasarį ir vasarą. Lapai pasidaro dėmėti, pasidengia žalsvu, juodą aksomą primenčiu apnašu, džiūsta ir ankstokai nukrinta. Vaisiai dėmėti, trūkinėjančiu minkštimu, deformuoti. Vėžys – pažeidžia lapus, vaisius, kamienu ir šakų žievę bei medieną. Jei vėžys pažeidžia karniena, vaismedis žūva. Miltlige serga daugiausia agrastai ir serbentai. Pilkasis puvinys – žalingiausia žemuogių liga, nuo kurios drėgną vasarą žūva pusė derliaus. Vaisiapūdis – sėklavaisinių vaismedžių liga, pažeidžianti vaisius. Pažeidimo vietose atsiranda nedidelės rudos dėmės, kurios didėja ir apima visą vaisių. Paviršius nuklotas koncentriškai išsidėsčiusių sporų. Minkštimas paruduoja, vaisiai pasidaro nevalgomi, raukšlėjasi, mumifikuojasi. Pilkasis vaisių puvinys – pažeidžia kaulavaisinių vaismedžių vaisius, žiedus, ūglius, šakeles. Vaisiai apsikrečia per žaizdeles, pažeisti vaisiai pūva, paviršių padengia nekoncentriški sporų maišeliai. Kokomikozė – užpuola vyšnias ir trešnes. Labiausiai pažeidžiami lapai, kurie džiūsta ir krinta jau liepos mėnesį, vaisai apdžiūna ir yra neskanūs. Daugelis kenkėjų ir ligų sukėlėjų gerą prieglaudą randa ant vaismedžių kamienų esančiose kerpėse ir samanose. Dėl to pavasarį vaismedžius reikia nupurkšti 3 % geležies sulfato tirpalu, 10 kalkių pienu arba 1,5 % dinozolo tirpalu.
Laukiniai gyvūnai ir paukščiai
Kiškiai ir pelės pavojingiausi medelynuose ir jaunuose vaismedžių soduose. Per trumpą laiką jie gali apgraužti didžiąją dalį medelių. Todėl rekomenduotina jaunus vaismedžius aprišti. Medeliai aprišami šiaudais, nendrėmis, eglišakėmis, perforuota polietilenine plėvele, storesniu popieriumi arba aptveriami vielos tinklo tvorelėmis. Pelės žiemą apgraužia po sniegu esančia kamieno dalį jas patariama naikinti apnuodytu masalu. 0.5 kg grūdų ir 50 g augalinio aliejaus sumaišoma su 150-200 g cinko fosfido. Masalas išdėliojamas prie medelių urveliuose, drenažo vamzdeliuose, užmaskuojamas šienu ar šiaudais. aplink medelių kamienus suminamas sniegas, tam, kad neliktų tarpų tarp žemės paviršiaus ir sniego dangos.
Varnėnai ir kiti paukščiai mėgsta vyšnias ir vasarą daug jų sulesa. Paukščiai baidomi mėlynos spalvos blizgučiais, blizgančiomis skardos plokštelėmis (nuo konservų dėžučių), suvertomis ant špagato, ištempto tarp medžių šakų. Baidyti skraiduolius baidyklėmis nepatartina, ši paukščius atbaido tik kelioms dienoms, vėliau smaguriautojai jų nebebijo ir toliau pasimėgaudami lesa uogas.
Kurmis – taip pat mėgsta pridaryti bėdos sodininkui. Šie gyvūnai naikina sliekus, apgraužia vaismedžių ir uogakrūmių šaknis, dėl jų urvų džiūsta sodo žemė. Kurmiai labai jautrūs, todėl juos sunku aptikti ir pagauti. Kurmiai gaudomi specialiais spastais, kurie statoti urvuose poromis, kad angos būtų nukreiptos į priešingas puses. Taip pat galima pagaminti nuodingą masalą. 10 kg daržovių ( bulvių, morkų ir kt.) ir 300 g. cinko fosfido, kuris išdėliojamas į kurmių urvus.
Gamtos išdaigos
Pavasarį visi laukia pirmųjų saulės spindulių. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pirmosios saulės vonios gali ne juokais pakenkti vaismedžiams. Kovo mėnesį saulėtomis dienomis kamienų pietinę pusė įšyla, o naktimis – atšąla. Dėl tokio temperatūrų svyravimo sutrūkinėja kamienų ir pagrindinių šakų žievė, atsiveria žaizdos. Todėl vertėtų pasvarstyti apie galimą vaismedžių apsaugą. Rudenį, prieš pradedant šalti, kamienai ir storos šakos aptepamos molio ir karvių išmatų skiediniu. Tam tinka ir kitoks skiedinys – 2,5 kg kalkių, 0,5 kg vario ir 10 l vandens, o jei namuose turite daug laikraščių, panaudokite juos aprišdami medelių kamienus. Pavasario šalnos taip pat labai pavojingos, ypač vėlyvą pavasarį, kai vaismedžiai jau žydi. Itin jautrūs šalnos žiedai ir užuomazgos. Didesnės šalnos (žemiau 0º C) gali sunaikinti visą šių ir net kitų metų derlių, todėl joms būtina pasiruošti. Vienas iš efektivesnių apsaugos būdų – vaismedžių smukialašis lietinimas. Žiedai nenušąla -4 –5° C temperatūroje. Nedideli vaismedžiai apgaubiami polietilenine plėvele. Be to sodą galima dūminti dūminėmis tūtomis arba deginti drėgnas šiukšles, šiaudus, piktžoles. Krūvos padegamos kai temperatūra nukrenta iki 0° C ir deginamos 5-6 valandas.
Augalų apsaugos būdai
Reikia pripažinti, kad pati svarbiausia sąlyga, nuo kurios priklauso vaisinių ir uoginių augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams – tinkama agrotechnika. Tuo rūpintis dera jau nuo pat sodo ar uogyno įveisimo pradžios: parinkti tinkamą vietą, gerai įdirbti ir patręšti dirvą, sodinti ligoms ir kenkėjams atsparių veislių sveikus augalus. Tik nuolat prižiūrimame sode ar uogyne, kuriame laiku dirbama dirva, tręšiama tinkamomis organinių ir mineralinių trąšų dozėmis, pakankamai laistoma, gerai ravima – sudaromos palankios sąlygos augalams. Tokiame sode augalai mažiau jautrūs ligoms ir kenkėjams. Rudenį arba pavasarį reikia nuvalyti kamienų žievę. Tai daroma metaliniais grandikliais ir šepečiais. Ant patiestų bet kokios medžiagos patiesalų nukrinta atsiknojusios, nebegyvos kamienų žievės atplaišos, kurios yra kenkėjų ligų židiniai. Visa tai patartina sudeginti. Be to, daug kenkėjų gyvena ir žiemoja dirvoje, todėl rudenį būtina perkasti pomedžių žemę. Vieni kenkėjai sunaikinami mechaniškai, kiti giliai užkasami ir nepajėgia pavasarį išsikapstyti, treti išversti iš dirvos žiemą sušąla. Rudenį nepamirškite nugrėbstę sudeginti nukritusius lapus, jei to nepadarysite, kenkėjai peržiemos ir pavasarį mielai įsikurs ant naujų vaismedžių ar uogakrūmių lapų. Patartina lapus grėbti ir deginti vis tik jiems nukritus. Kenkėjai taip pat naikinami mechaniniais, biologiniais ir cheminiais būdais.
Mechaniniai būdai – tai vikšrų lizdų, kenkėjų kiaušinėlių, ligų pažeistų ūglių, lapų bei vaisių rinkimas, vikšrų gaudymas specialiomis gaudymo juostomis aplink kamienus, drugių gaudymas gaudyklėmis, medžių purtymas, sodinukų kaitinimas iki nustatytos temperatūros, paukščių baidymas ir kt. Surinkti ir sugauti kenkėjai nedelsiant sunaikinami. Gaudymo juostos, 10-15 cm pločio, gaminamos iš pergamentinio popieriaus. Jos, pašalinus žievės atplaišas, apvyniojamos aplink kamienus, rudenį prie pagrindinių šakų, o pavasarį – arčiau žemės paviršiaus. Viršuje ir apačioje juostos aprišamos špagatu ir aptepamos ilgai nedžiūvančiais klijais. Kenkėjai kamienais rudenį leisdamiesi žemyn, o pavasarį šliauždami aukštyn patenka ant klijų, prilimpa ir tokiu būdu žūva.Žinoma, yra ir sausų gaudymo juostų, kurios gaminamos iš gofruoto popieriaus. Kenkėjai sulenda į jas vasarą ir virsta kokonais, o rudenį pasilieka žiemoti. Juostos patikrinamos žiemos pabaigoje. Vasara – tikrinamos kas dvi savaites. Susitelkę jose kenkėjai sunaikinami. Obuoliniai ir slyviniai vaisėdžiai bei lapsukiai gaudomi feromoninėmis gaudyklėmis. Gaudyklių kvapiosios medžiagos – feromonai. Ši kvapiojo medžiaga vaisėdžių patinėlius vilioja 30-50 metrų spinduliu. Gaudyklė kabinama viršutinėje vainiko dalyje; galima kabinti kiekviename suaugusiame vaismedyje. Kenkėjus galima gaudyti ir pačių pagamintu masalu, pavyzdžiui, perpus vandeniu praskiestomis obuolių sultimis arba namine gira, padaryta iš juodos duonos plutelių, užpiltų saldintu šiltu vandeniu. Tinka ir parduotuvėse parduodama gira. Skystis po 100 ml supilstomas į įvairius plastmasinius ar stiklinius siaurakaklius bute1ius, kurie sukabinami vaismedžių vainikuose. Privilioti kenkėjai skystyje žūva.
Biologiniais būdais kenkėjai sunaikinami tada, kai jie žūva nuo savo natūralių priešų ligas sukeliančių mikroorganizmų, grobuonių ir parazitinių vabzdžių, kenkėjus lesančių paukščių ir kt. Ypač sodininkui padeda paukščiai. Viena zylių šeima apsaugo nuo kenkėjų keturiasdešimt vaismedžių. Viena varnėnų šeima per parą atneša savo jaunikliams apie 7000 vikšrų. Kai kurie paukšteliai soduose žiemoja, todėl reikia nepamiršti jiems medžiuose pakabinti medžiuose lesyklėlių. Smukliems paukšteliams galima sukalti inkilėlius. Sodų ir uogynų kenkėjus naikina ir etomofagai – grobuoniški ir parazitiniai vabzdžiai. Labiausiai paplitusios iš jų boružės Jos minta amarais ir kitais siurbiančiaisiais kenkėjais: viena boružės per savo amžių sunaikina iki 5000 amarų. Skruzdės minta kenkėju vikšrais, lėliukėmis, amarų išskyromis. Jei ant vaismedžių lapų pasirodo skruzdžių, vadinasi, yra amarų. Yra ir grobuoniškų blakių, tripsų bei erkių, naikinančių augalinių erkių kiaušinius bei vikšrus. Trichogramos veisiasi vaisėdžio ir kitų kenkėju kiaušiniuose. Parazitiniai vabzdžiai savo kiaušinius deda sodo augalu kenkėjų vikšruose ir kokonuose ir tokiu būdu juos naikina. Šie grobuoniški ir parazitiniai vabzdžiai dirbtinai specialiuose inkubatoriuose ir reikiamu momentu paleidžiami į sodą.
Cheminiai būdai taikomi tada, kai kenkėjams naikinti vartojami cheminiai preparatai – pesticidai. Pesticidai skirstomi į insekticidus (naikina kenksmingus vabzdžius), ovicidus (naikina vabzdžių ir kitų kenkėjų kiaušinius), akaricidus (naikina erkes), limacidus (naikina moliuskus), zoocidus ( naikina graužikus), fungicidus ( naikina grybinių ligų sukėlėjus), baktericidus (naikina bakterijas), herbicidus (naikina piktžoles). Cheminiai preparatai būna įvairių pavidalų. Tirpalai – skystis, kuriame ištirpintas preparatas, pavyzdžiui, mėlynasis akmenėlis. Suspensija – skystis, kuriame išmaišomi smulkūs netirpstantys milteliai, pavyzdžiui, koloidinė siera. Emulsija – skysčių mišinys. Dustas – smuklūs milteliai, kuriais augalai dulkinami. Aerozolis – skysčių ar kietų dulkinių preparatų labai smulkio dalelytės ore. Skysčių aerozoliai vadinami rūku, o kietų dalelių dūmais. Jokiu būdu negalima naudoti pasenusių ar didesnės nei leidžiama koncentracijos tirpalai. Nesilaikydami šių taisyklių sužalosite augalus, apdeginsite lapus. Be to, pesticidai kenkia bitėms, todėl žydinčių augalų purkšti ar 
dulkinti negalima. Augalams peržydėjus purškiama rytais ir vakarais, kai bitės neskraido. Jei auginate bites, prieš purškiant būtinai uždarykite avilių lakas, avilius apdenkite fanera arba plėve. Lakas atidarykite tik rūpestingai nuplovę lakų lentas ir girdyklas. Ne per vegetacija geriausia vaismedžius purkšti brinkstant pumpurams. Tuo laiku kenkėjai per žiemą būna išsekę ir jautrūs. Per vegetaciją purškiama gražiu ramiu oru, rytais, vakarais arba nerasotomis naktimis. Rasotus augalus geriau dulkinti, nes milteliai gerai prilimpa prie drėgnų lapų ir vaisių. Nors cheminiai apsaugos būdai paplitę visame pasaulyje ir jie patogūs, nes per trumpą laiką sunaikina didelį kiekį kenkėjų ir ligų sukėlėjų, tačiau darbas su chemikalais ir jais užteršti vaisiai pavojingi žmonių sveikatai. Taip pat chemikalais sunaikinami ne tik žalingi, bet ir naudingi vabzdžiai.